Pagrindinis puslapis Spausdinti LT | EN
Naujienos
Veislė
Button_paw Ar jums tinka?
Button_paw Istorija
Button_paw Tipiškas Zenenhundas
Button_paw Standartas
Mūsų šunys
Button_paw ULTRA UNIQUE from Balihara ranch
Button_paw BESTAS Sedula
Button_paw VEGA Sedula
Button_paw TARDO nuo Sedulos
Šuniukai
Button_paw Vada M
Button_paw Vada B
Button_paw Vada V
Button_paw Vada T

Visi Vados T mažyliai surado naujus namus ir juos mylinčius šeimininkussmiley

Linkime daug džiugių akimirkų visiems, kurie panoro, kad jų gyvenime atsirastų Didysis šveicarų zenenhundascheeky

Kaip elgtis su šuniuku

Šuniuko negalima gąsdinti. Jeigu jis neprieina prie Jūsų, jokiu būdu nesivykite, nepersekiokite jo ir nesistenkite šepečiu išginti jo iš po lovos ar kito baldo. Tai yra žiauru ir gali sugadinti šuniuką visam gyvenimui.  Reikėtų jį kviesti maloniu balsu ir, dažniausiai, tai padeda. Jei, vis dėlto, šuniukas užsispyrė, tai stebuklą gali padaryti mėgstamo skanėsto gabalėlis ar sultingas kauliukas. Jeigu ir tai nepadeda, nekreipkite į jį  jokio dėmesio ir užsiimkite savo darbais. Šuniuko smalsumas suveiks ir jis kaip mat bus prie jūsų kojų.

Labai svarbu, kad šuniukas nebijotų žmogaus rankų. Jis turi būti tikras, kad žmogaus rankų prisilietimas nepadarys jam nieko blogo. Pradžioje tai turi būti vieno – dviejų žmonių rankos, o šuniukui augant reikia pratinti ir prie svetimų žmonių prisilietimų. Tačiau tas svetimasis būtinai turi mylėti šunis ir gyvūnus. Jauni šuniukai yra labai judrūs ir stiprūs, todėl laikyti juos ant rankų reikia atsargiai, bet tvirtai, kad jie nesusižalotų, krisdami ant grindų. Negalima kelti šuniuko už priekinių kojų, nes tai silpnina raiščius. Didelių veislių šuniukus geriausia kelti viena ranka apglėbus iš nugaros po uodega ties kulno sąnariu, kita ranka prilaikant po krūtine. Galima priekines kojas perkelti virš rankų, nes taip yra patogiau. Labai svarbu besivystančiam šuniukui nesukelti skausmo.

Šuniukas niekada nėra per jaunas pradėti mokytis. Deja, šuniukai labai greitai pamiršta pirmąsias treniruotes, jeigu jos nebūna pastovios. Didelių veislių šuniukai „paaugliai“ staiga suvokia savo stiprumą ir tampa maištaujantys, siautėjantys, padūkę, tikro „paauglystės periodo“ atstovai. Visi šunys turi būti auklėjami, bet didelių veislių šuniukus būtina dresuoti rimtai. Didelėms veislėms labai svarbu, kad jos suvoktų, kas yra tikrasis šeimininkas.

Mažą šuniuką lengviau išmokyti vaikščioti su pavadėliu, nei šuniuką-paaglį. Yra augimo periodai, kada auklėjimas vyksta lengviau. Didelių veislių šuniukams tai yra penkta, septinta ir devinta savaitės.

„Siautėjimo laikotarpis“: visi šuniukai išgyvena šį periodą, tačiau kai tai liečia didelių veislių šuniukus, šis periodas šeimininkams gali būti labai nemalonus, ypač jei šuniukas griebia ranką ar kulkšnį ir elgiasi su ja kaip su mėsingu kaulu. Kad ir kaip tai būtų skausminga, negalima šuniuko mušti, nes jis juk tik žaidžia. Šiuo periodu tinkama apranga galėtų pagelbėti (storesnės kelnės, batai, odinės pirštinės tuo metu, kai žaidžiate su šuniuku), kad ypač aštrūs dantukai nepadarytų žalos.  Laimei, siautėjimo laikotaris trunka palyginus neilgai. Šiuo periodu būtina mokyti šuniukus, kad jie priekinėmis letenomis nešoktų ant žmogaus (kai šuniukas mažas ir jis stiebiasi link jūsų – tai labai miela, bet kai suaugęs galingas šuo darganotu oru padarys tą patį, šeimininkui tai tikrai nepatiks).

Su visais šuniukais nepriklausomai nuo jų dydžio reikia elgtis protingai. Negalima reikalauti per daug. Šuniukai kaip ir vaikai turi mokytis ir patirti įvairias gyvenimo situacijas, tačiau pageidautina, kad tai būtų tik vienas daiktas ar situacija per dieną.

Gal būt, pati pirmoji pamoka šuniukui turi būti draudimas be perstojo loti ir mokymas per daug neįkyrėti.

Nėra jokios abejonės, kad kuo daugiau meilės ir dėmesio skirsite šuniukui tuo geresniu draugu jis taps ateityje. Šuniukai, kurie neturėjo pakankamai kontakto su žmonėmis išauga laukiniai, nepasitikintys, juos labai sunku dresuoti.

Jeigu šuniukai pešasi, juos reikia išskirti, kad jie nesusižeistų. Žinoma, reikėtų skirti, kur yra tik žaidimas, o kur jau tikras mūšis. Šuniukus, kuriuos atskyrė nuo draugų reikėtų labai atsargai išvesti pasivaikščioti, nes kiti šuniukai gali užpulti kaip svetimą ir rimtai sužaloti.

Pagal Chileri Charmar „Šunys ir jų veisimas“